DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Sudužusių širdžių diena" recenzija |
|
„Diena, kai sugriūva pasaulis, niekuo nesiskiria nuo kitų“ — toks galėtų būti žurnalistės Saulės Sakalauskaitės romano šūkis (juo prasideda vienas pirmųjų romano skyrių), man asmeniškai priminęs dažnai cituojamą Levo Tolstojaus mintį iš „Anos Kareninos“ — „Visos laimingos šeimos yra laimingos vienodai, kiekviena nelaiminga – nelaiminga savaip“. Ir nors „Sudužusių širdžių dienos“ veiksmo centre — vos viena nelaiminga šeima, galime perfrazuoti klasiko mintį ir pritaikyti ją kiekvienam žmogui — juk visi esame nelaimingi savaip. Turiu pripažinti, kad iš šio romano tikėjausi ne to, ką gavau. Melancholiškas viršelis, romantiškas, nors ir skaudus pavadinimas — tikėjausi lengvo „feel good“ tipo romano. Tokio, kuris palaikytų mano tikėjimą tikra meile, atpalaiduotų po sunkios darbo dienos. Tokio, kuriame nekapstoma pernelyg giliai, neužkabinamos pernelyg rimtos temos. Tokio, kuris kurtų svajonę. Ne, gavau visiškai ne tai. Ką gi gavau? Gavau istoriją apie du žmones, pamiršusius, kodėl jie kadaise mylėjo vienas kitą. Ne, ne taip. Jie puikiai pamena, kodėl mylėjo. Tik negali suprasti, kur dingo ta mergina, tas vaikinas. Kur dingo tie pomėgiai, tas rengimosi stilius. Tas gyvenimo džiaugsmas. Ta aistra, tas geismas, galų gale. Kada visa tai dingo? Kristijonas ir Beatričė nugyveno kartu ne vienerius metus — iki tos akimirkos, kai jis pranešė, kad turi kitą. Kiekviena „kita“ šeimoje — mažos dramos pradžia. Šios šeimos drama — didžiulė. Jam atrodo, kad įsimylėjo, o ji nesuvokia, kaip tai galėjo atsitikti. Jie nesikalba, o kai kalbasi, būna tik dar blogiau. Tai santuoka su nemenku stažu, o tai reiškia ir nemenką nuoskaudų ir nusivylimų bagažą. Nuoskaudų, kurios, staiga išplaukusios į paviršių, sukelia nemenką potvynį. Beatričė skęsta, atsiduria psichiatrinėje ligoninėje. Ji nyksta tiesiog akyse, kai tuo tarpu jos (buvęs) vyras turškiasi vis naujų meilių pursluose. Jo elgesys su Beatriče — žiaurus, tiesiog žvėriškas, nesuvokiamas, nepateisinamas. Ar ji atras savyje jėgų atsistoti ant kojų? Susitvarkyti gyvenimą? Grįžti į darbą? Ar susitaikys su vyru? O gal ras kitą? Ką pasirinks Kristijonas? Į visus šiuos klausimus, žinoma, atsakys pati knyga. Išduosiu tik, kad jos pabaiga, kaip ir dera meilės romanui — laiminga. Tik... kokia yra tos laimės kaina? Autorė perša mintį, kad šeimos išsaugojimas — svarbiausias dalykas. Tik ar viską galima atleisti? Ar viską verta atleisti? Ir, atleidus, ar įmanoma viską pamiršti? Jei artimiausio žmogaus, vyro, nėra šalia sunkiausią tavo gyvenimo akimirką, dar blogiau — jei jis yra šių sunkumų kaltininku, kaip galima vėl juo pasitikėti? Kaip galima gyventi toliau, negalvojant apie tai, kad visa ši istorija gali vėl pasikartoti? Sakoma, kad šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Šis romanas — tai greičiau deguto statinė, vietomis pasaldinta medumi. Kaip jau minėjau, romano pabaiga — laiminga. Tačiau slogi knygos nuotaika taip ir lieka kyboti ore. Tai niūrus romanas, nors ir „meilės“. Dėl šios priežasties jam bus ganėtinai sunku pasiekti tinkamą skaitytoją. „Sudužusių širdžių diena“ tikrai netinka pramogai, atsipalaidavimui. Kita vertus, pasirinktas žanras, rašymo stilius — vietomis labai žurnalistinis; tam tikri šabloniniai sprendimai, ir, galų gale, romano atomazga, neleidžia šio romano priskirti „rimtai“ literatūrai. Todėl rekomenduoti šią knygą galiu nebent toms, kurios išgyveno panašią istoriją; toms, kurių istorijos baigėsi taip pat laimingai — nes jos jau gali atsakyti į mane kamuojantį klausimą, ar laiminga šios istorijos pabaiga yra įmanoma. Tos, kurios šiuo metu išgyvena panašią dramą, galbūt iš šios knygos pasisems vilties. Arba pasidžiaugs, kad jų atvejis — daug lengvesnis negu romano herojės Beatričės. |
· Parašė
· 2012.10.14 18:08
Recenzijos · 901 Peržiūros ·
|
