DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Piligrimas" recenzija |
|
Ne kartą peržiūrėjusi spaudoje reguliariai skelbiamus populiariausių knygų sąrašus, pastebėdavau brazilų rašytojo ir žurnalisto Paulo Coelho pavardę, kuri paprastai juose įsitvirtina ilgam. Kalbant apie šį autorių, negalima nutylėti vieno įstabiausių jo kūrybos bruožų – stulbinamo populiarumo. Vos pasirodžius naujam jo romanui, milijonai viso pasaulio skaitytojų, įskaitant ir lietuvius, apsilanko knygynuose bei audringai dalyvauja tarptautinėse diskusijose, kurios virte verda interneto forumuose. Paulo Coelho kūriniai žavi žmones filosofinėmis įžvalgomis, o pati rašytojo asmenybė traukia savo paslaptingumu. Susitikimuose su gerbėjais jis dažniausiai pasirodo vilkėdamas juodais drabužiais, atvirai prisipažįsta esąs katalikas ir tvirtina, kad dvasinio tobulėjimo kelias yra skirtas kiekvienam. 2007-ųjų pabaigoje į lietuvių kalbą buvo išversta ir Vagos leidykloje išleista pirmoji Paulo Coelho knyga Piligrimas (1987 m.). Joje rašytojas pasakoja svarbius asmeninius išgyvenimus, patirtus Ispanijoje, 1986-aisiais metais einant šv. Jokūbo piligrimų keliu, kurį ispanai vadina El Camino de Santiago. Viduramžiais šis piligrimų kelias traukė daugelį tikinčiųjų, norinčių aplankyti šv. Jokūbo kapą, kuris yra Santjago de Kompostelos katedroje. Juo eidavo ir imperatoriai, ir vargstantieji, ir nusidėjėliai, ir šventieji. Buvo tikima, kad tokiu būdu pagerbiant šv. Jokūbą galima pelnyti atleidimą už nuodėmes bei dvasiškai atsinaujinti. Paulo Coelho yra prisipažinęs, kad pasiryžo atlikti tokią didelių fizinių pastangų reikalaujančią piligriminę kelionę, nes jaunystėje buvo praktikavęs juodąją magiją ir jos grėsmingos įtakos negalėjo atsikratyti daugelį metų. Pėsčiomis keliaudamas piligrimų takais į Santjago de Kompostelos katedrą, rašytojas norėjo suprasti pats save ir pajusti vidinę ramybę. Sukaupta patirtis ir dvasiniai išgyvenimai ilgainiui įkvėpė jį parašyti pirmąją knygą. Knygos Piligrimas siužetas gali pasirodyti itin paprastas. Pagrindinis kūrinio veikėjas, dainų tekstų kūrėjas, žurnalistas ir magas, vardu Paulas, keliauja į Santjagą, kad atrastų savo kalaviją ir išmoktų naujų dvasinių praktikų. Kelyje lydimas vedlio Petruso, jis patiria daug išmėginimų: sutinka mįslingų vienuolių ir atsiskyrėlių, atranda savyje kalbų charizmą, išmoksta nebijoti mirties. Kadangi Piligrimas yra glaudžiai susijęs su Paulo Coelho gyvenimo istorija, skaitytojas akimirksniu pasijunta keliaująs prie apaštalo kapo drauge su autoriumi. Kūrinys yra įdomus tuo, kad peržengia tradicinio romano žanro ribas. Dėl paprastos pasakojimo manieros ir legendų jis yra panašus į filosofinę sakmę. Be to, galima aptikti daug krikščioniškų simbolių ir aliuzijų į Šventąjį Raštą. Dviejų bendrakeleivių bičiulystė ir jų svarstymai apie gyvenimo prasmę simboliškai atkartoja dviejų apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus draugystę tikėjimo kelionėje. Pertrusas išmoko savo globotinį Paulą tolerancijos tvirtindamas: „Manome, kad kuo daugiau žmonių galvos taip kaip mes, tuo greičiau išsipildys mūsų mintys, bet, deja, labai klystame“ (p. 101). Šią slėpiningą tiesą suvokti nūdienos žmogui darosi vis sunkiau, nes jis dažnai nemoka priimti kitokio požiūrio ir yra iš anksto įsitikinęs esąs pranašesnis už kitamintį. Knygoje Piligrimas daug dėmesio skiriama kovai su blogiu. Vienas pirmųjų žingsnių žmogaus tobulėjimo link – būtinybė pažinti savo tamsiąją pusę. Vedlio Petruso paskatintas, Paulas atlieka specialius dvasinius ir fizinius pratimus, susipažįsta su asmeniniu demonu, vardu Astrainas, ir išmoksta žvelgti į nuostabų Dievo sukurtą pasaulį savo angelo sargo akimis. Artimo ryšio su aplinka siekiama susiliejant su gamta, atsisakant beprasmio skubėjimo kasdienybėje ir nuovargio akimirką prisiglaudžiant prie medžio kamieno. Kelionės metu jis palaipsniui suvokia, kaip svarbu atsispirti savo ydoms, silpnybėms ir baimėms. Demoniškąsias jėgas įkūnija didelis juodas šuo, kuris kelis kartus užpuola Paulą, priversdamas jį susigrumti su pačiu savimi ir „kovoti prieš visą tai, kas <...> nesuteikia pasitenkinimo kasdieniame gyvenime“ (p.166). Knygoje nepateikiama jokių fotografijų ar praktinių nuorodų, kurios galėtų sudominti būsimus piligrimus. Visas skaitytojo dėmesys sutelkiamas į dvasinį kelionės aspektą. Pabrėždamas kelyje patiriamų sunkumų svarbą ir nepažįstamos aplinkos poveikį asmenybės kaitai, Petrusas padeda Paului suvokti piligrimystės reikšmę: „Kadangi viskas nauja, mes pastebime tik grožį ir jaučiamės laimingi, vien, kad gyvename. Todėl kelionė į šventąsias vietas visada buvo tiesiausias kelias į apreiškimą“ (p. 44). Palaipsniui Paulas išmoksta įžvelgti Kūrėją menkuose dalykuose: rytmetiniame paukščių čiulbėjime, raminamoje vandens tėkmėje ar šešėlių žaisme karštą vasaros dieną. Kelionės pabaigoje jam jau neberūpi nei Brazilijoje palikti įsipareigojimai ir darbai, nei slapti ir kadaise be galo vilioję magiški ritualai. Paulas tampa kitu žmogumi, nes jam pavyksta pasinaudoti likimo suteikta galimybe pasikeisti, priartėti prie Dievo, atrasti rašytojo pašaukimą savyje ir suprasti, kad daugelis žmonių tiesiog bijo permainų ir vengia atsisakyti įprasto gyvenimo, „nes nežino, ką reikės daryti su savo laime“ (p.233). Brazilijoje Piligrimas buvo įvertintas santūriai. Paulo Coelho netgi susilaukė kaltinimų dėl pataikavimo minios skoniui, tačiau daugeliui skaitytojų ši knyga tapo bene pirmąja pažintimi su šv. Jokūbu ir katalikiška piligrimystės tradicija. Leidiniui įvairiomis kalbomis ir milijoniniais tiražais paplitus po pasaulį, į Santjagą einančių piligrimų gretos smarkiai išaugo, o rašytojui buvo iškilmingai įteiktas Ispanijos vyriausybės apdovanojimas – Galicijos aukso medalis. Kūrinys yra iš tiesų originalus, todėl galima teigti, kad Paulo Coelho pavyko surasti savitą nišą literatūros pasaulyje, kuriame pasiekti visuotinio pripažinimo yra sunku. Piligrimas gali suteikti dvasinės atgaivos ir praktikuojančiam katalikui, ir agnostikui, kurie ieško Dievo skirtingais būdais, nors detalūs dvasinių pratybų aprašymai šiek tiek suardo pasakojimo visumą. Vertinant šią knygą vėlesnės Paulo Coelho kūrybos kontekste, sunku vienareikšmiškai nuspręsti, kas iš tiesų yra šis žmogus: moderniųjų laikų pranašas ar rašytojas, balansuojantis tarp istorijos ir mistikos... Atsakymą į šį klausimą kiekvienas skaitytojas tikriausiai suras pats, užvertęs paskutinį knygos puslapį. |
· Parašė
· 2012.10.14 17:49
Recenzijos · 798 Peržiūros ·
|
