DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Kuprotojo banginio dainos" recenzija |
| „Jei banginis yra specifinės populiacijos narys, tai jis dainuoja specifinę dainą. Tad, jei banginių dainuojamos dainos yra savitos, tai banginiai atpažįsta jas, nepaisant to, kur ir iš ko ją išgirsta. Išgirdęs savo dainą banginis iš karto atkuria savo kilmę bei ištakas.“ (ištrauka iš Jodi Picoult knygos „Kuprotojo banginio dainos”) Mokslininkai yra nustatę, kad kiekvienas banginis priklauso tam tikram būriui. Iš atskiro banginio mokslininkai gali sužinoti daug, bet ne tiek daug, kiek iš banginių bendruomenės, arba „šeimos“. Ar žmonės kitokie? Mes trokštame būti priimti ir vertinami kaip individai, tačiau, kaip banginiai, didžioji dalis mūsų asmenybės yra perimta iš giminės istorijos. Mes nešiojamės savyje „dainą“, kurią perduodame iš kartos į kartą. Kad ir ką bedarytume, mes visuomet turėsime polinkį savo „dainai“. Knyga „Kuprotojo banginio dainos“ yra novelė, papasakota penkių personažų. Kaip okeanografai, studijuojantys atskirą banginį norint suprasti jų šeimas, taip ir Jodi Picoult (knygos autorė) aprašo penkis skirtingus tų pačių įvykių požiūrius. Pasakodama istoriją nuo penkių personažų varpinės, ji leidžia pačiam skaitytojui sudėlioti vieną didelį „tiesos“ paveikslą apie šeimas ir kiekvieną jų narį. Rezultatas buvo nepaprasti atradimai, pateikti taip įdomiai, kaip jokiame kitame kūrinyje. Kai kiti kūriniai dažniausiai perpasakoja istoriją apjungdami tipinius siužetus, šioje novelė pateikiamos personažų mintis bei įžvalgos, leidžiančios istoriją sudėlioti mums patiems. Per atsiminimus ir pokalbius, Picoult nutapo kiekvieno personažo paveikslą, jų veiksmus, tų veiksmų motyvus. Šios novelės skaitymas buvo tarytum personažų „dainų“ klausymas, kuriose jie apdainuoja save. Kiekvienas personažas, tarytum, turi savo kelionę, kurios metu ir susipažįsta su savimi. Knygos pabaigoje, jaučiau, kad pažįstu kiekvieną iš jų. Nepaisant patiko jie man, ar ne, atrodo, galėjau simpatizuoti kiekvienam. Perklausydama jų „dainą“, jaučiau, kad suprantu jų nepaprastos drąsos bei suvaržytos baimės priežastis. Knygos „Kuprotojo banginio dainos“ siužeto centre figūruoja Džeinė Džons (Jane Jones). Ji ištekėjo už garsaus okeonografo Oliverio Džonso (Oliver Jones). Kartu jie augina penkiolikos metų duterį Rebeką Džons (Revecca Jones). Penkiolikto Rebekos gimtadienio išvakarėse pora susikivirčija ir Džeinė su dukra palieka namus. Laiškų pagalba juodvi atvyksta pas Džeinės brlį Džolėjų (Joley), į Masačiuseso vaismedžių sodybą, kur jis gyvena ir dirba. Kelionės metu mama ir dukra patiria dalykų, kurių pagalba kiekviena sužino apie save ir viena kitą. Tuo metu, Oliveris yra nusivylęs netekęs dviejų artimiausių žmonių. Naudodamas savo banginių paieškos metodus, jis nusprendžia surasti Džeinę ir Rebeką. Kelionės metu, kaip ir merginos, jis ima pažinti save, savo šeimą, jos vertybes. Autorės stilius nepakartojamas. Kiekvienas skyrius yra aprašomas iš vieno iš penkių veikėjų pozicijos - Džeinės, Oliverio, Rebekos, Džolėjaus ir Semo (vaismedžių sodybos savininkas). Skaitinį dar labiau įdomiu padaro Rebekos pasakojimas, kuris prasideda atvirkštine chronologijos seka, t.y. iš pradžių ji pasakojo apie istorijos pabaigą, taip žygiuodama prie to, nuo ko istorija prasidėjo. Kai istorija rutuliuojasi, tam tikri epizodai, Rebekos dėka, jau yra žinomi. Taip kaip okeonografas Oliveris atlieka savo tyrimus su banginiai, taip ir knygos autorė atlieka savo tyrimą. Tik su žmonėmis. Skaitydami kiekvieno personažo istoriją, sužinome ne tik daug ką apie šeimos istoriją, bet ir kiekvieno jo nario unikalumą. Skaitydami suprantame, kaip kiekvienas narys išmoko savo dainą, kurią privalės perduoti ateinančiai kartai. Tai savęs atradimo istorija. Pažindami savo praeitį, gebame nubrėžti gaires ateičiai. Tai istorija apie šeimas, meilę ir skausmą, atsakomybę ir pareigą, apie gebėjimą priglausti ir būtinybę paleisti. Tai istorija apie tai, kaip šeimos gali įveikti sunkumus, prisiminus savo bendrą „dainą“. Tai istorija, mokanti mus, jog žmonės negali pabėgti nuo savo praeities - dalykai, palikę randus, gali mus sustiprinti. Mūsų netobulumas padeda mums prisitaikyti ir išgyventi. Kai pirkau „Kuprotojo banginio dainas“, niekad nebuvau girdėjusi apie autorę. Dabar jau žinau, kad šis kūrinys ne vienintelis autorės šedevras. Pasirinkau knygą todėl, kad ji buvo tarp „Naujienų“ bei viršelis pasirodė patrauklus. Buvau suintriguota tiek knygos pavadinimu, tiek ir turiniu. Baigdama skaityti knygą, galiu pasakyti, kad esu sužavėta ja. Jei reikėtų įvertinti knygą penkiabalėje sistemoje, įvertinčiau ją keturiem su puse. Iki absoliutaus penketo trūksta kai kurių epizodų realistiškumo. Tiesą pasakius, asmeniškai manęs šis trūkumas nejaudina, kadangi džiaugsmas skaitant šią knygą galėtų pranokti ir dešimt kartų didesnį trūkumą. Jei tik jų būtų. |
· Parašė
· 2012.10.13 22:55
Recenzijos · 794 Peržiūros ·
|
