DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Dieviškoji komedija" recenzija |
Knygą sudaro 3 stambios dalys: „Pragaras“, „Skaistykla“, „Rojus“. Galima teigti, kad viso šio kūrinio forma yra dvilypė: traktato forma ir traktuotės forma. Traktato forma – trilypė, priklausomai nuo dalijimo į tris dalis. Pirmasis dalijimas yra viso veikalo skirstymas į tris kantikas. Antrasis dalijimas – kiekviena kantika suskirstyta į giesmes. Trečiasis – kiekviena giesmė dalijama į tris tercinas. Kūrinį kiekvienas skaitytojas gali traktuoti savaip. Tačiau poemoje yra išryškinta tai, kaip pats poetas traktuoja vieną ar tai kitą įvykį. Ši traktuotė įvairi: ir įrodančioji, ir smerkiančioji, ir auklėjančioji pavyzdžiais. Mat „Dieviškoje komedijoje“ itin svarbios krikščioniškosios idėjos. Šventuosius Dantė poemoje jungia su Švenčiausiąja Trejybe ir į juos žiūri kaip į savotišką Švenčiausios Trejybės pratęsimą žemėje. Šio pasaulio ryšiui su Švenčiausiąja Trejybe, kurios mokslas yra nuolatinis Dievo reiškimasis krikščioniškajame gyvenime, pavaizduoti Dantė naudojasi klasikine mitine būtybe Lotona, kuri reiškia dieviško ir žemiško pasaulio ryšį. Viso šio veikalo tema - pomirtinės sielos būsena. Žinoma, jeigu kalbėsime alegoriškai, tema - žmogus, savo laisvuoju pasirinkimu pelnantis atlygį ar susilaukiantis teisėtos bausmės. Poemą „Dieviškoji komedija“ vertėtų skaityti itin atidžiai, nes ji daugiaprasmiška. Vienokią prasmę turi raidės, o kitokią - raide ženklinami dalykai. Puiku, kad kiekvienos giesmės pabaigoje yra nuorodos, padedančios skaitytojui prisiminti antikinius dievus, deives, titanus ir jų valdomas sferas, o taip pat suteikiančios žinių apie antikos bei viduramžių epochų istorinius įvykius bei minėtose epochose vyravusią pasaulėžiūrą, pasaulėjautą. Šie paaiškinimai (nuorodos) teikia nemažai informacijos apie patį poetą, jį supusius žmones, kurių pavardės neišlikę netgi dabartinėse geriausiose pasaulio enciklopedijose. Taigi galima teigti, kad „Dieviškoji komedija“ vertinga dar ir tuo, kad joje galima rasti Dantės biografijos detalių. Kūrinys, nors turi didaktikos elementų, nenuobodus. Čia semiamasi gyvenimiškos patirties, ieškoma patarimų, sielos ir dvasios atgaivos. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į du pasaulius vienu metu: realųjį ir anapusinį. Dantė „Dieviškoje komedijoje“ teigia, kad žmogaus gyvenimas nesibaigia sulig visišku išnykimu, mirtimi: baigusi viešnagę žemėje, žmogaus siela iškeliauja į kitą pasaulį. Aname (pomirtiniame) pasaulyje prasideda jos tikrasis gyvenimas – jau ne laike, o amžinybėje. Etiniu požiūriu Dantės komedijoje vyrauja gėrio ir blogio kova bei juos lydintis atpildas, kuriuo poetas savo poemoje vienareikšmiškai postuluoja: už gerus darbus ir už blogus darbus, poelgius ir netgi mintis, jei ne šiame, tai aname pasaulyje, tačiau neišvengiamai bus atlyginta. Tuo motyvuojama ir antroji „Dieviškosios komedijos“ dalis – „Skaistykla“. Dantė, apkeliavęs pragaro valdas, eina į skaistyklos kalną, ligi jo viršūnės, kur iš dangaus jo pasitikti nusileidžia poeto dievinama Beatričė, aukščiausios išminties, tikėjimo simbolis. „Dieviškajai komedijai“ naujumo suteikia Gustavo Dorė iliustracijos, kurios tarsi duoda skaitytojo vaizduotei peno, leidžia „išvysti“ įvairius pragaro, skaistyklos ir rojaus vaizdinius, kuriais norima parodyti, kaip kenčia nusidėjėliai ir džiaugiasi palaima išrinktieji. Taigi, ar visiškai išsilaisvina mirusysis iš žemiškų interesų ir rūpesčių, ar nurimsta jausmai, audrinę jį gyvenime? Visa tai sužinosite perskaitę šią nuostabią Dantės Alighieri „Dieviškąją komediją“, kai dviejų poetų vedini (Dantės ir Vergilijaus) turėsite galimybę aplankyti mirusiųjų karalystę. |
· Parašė Admin
· 2012.10.13 20:01
Recenzijos · 795 Peržiūros ·
|
