Knygos "Uosio kuosos" recenzija
Parašė · 2012.10.14
Sunku analizuoti, raÅ¡yti apie Vlado BraziÅ«no poezijÄ… suaugusiesiems, taÄiau apie poezijÄ… vaikams raÅ¡yti dar sunkiau. „Uosio kuosos“ – iÅ¡skirtinÄ— vaikiÅ¡ka knyga. ÄŒia nerasime beprasmių „barÅ¡kaliukų“ (tindi rindi riuÅ¡ka, ÄekÅ¡t paÄekÅ¡t, pokÅ¡t papokÅ¡t ir t. t.), skirtų vien rimui „sudurti galus“. V. BraziÅ«nas pasitiki vaiko nuovoka, žinojimu ir jau geriau palieka eilutes nerimuotas. Jos netgi savotiÅ¡kÄ… akcentÄ… sukuria – ypaÄ pabaigoje: „...jų burnos kai dainuoja / raudonas daineles!..“ (p. 8). V. BraziÅ«nas kalba su vaikais istorinÄ—mis temomis – apie buvusius mÅ«sų kaimynus kurÅ¡ius, sÄ—lius, kovas su baltaplaukiais vikingais, užpuolusiais kurÅ¡iÅ¡kÄ… ApuolÄ™. Jo eilÄ—se gražiai įpinta tautosaka, senosios mÅ«sų tradicijos, paproÄiai:
Su viena saule
jauna tekÄ—siu,
į antrą saulę
žemelėn leisiuos.
p. 31
ÄŒia yra ir tautosakos elementų, ir tikÄ—jimo pomirtiniu gyvenimu atspindžių. Archetipai ne tik teikia žinių apie senovÄ—s baltų tikÄ—jimÄ… (garbinta žemÄ—, vanduo, ąžuolas, kalnas, akmuo, ugnis, duona), bet ir paÄius vaikus skatina kurti. Per žaidimus atsiveria visai kitas pasaulis – Äia gyvas smÄ—lis, gyva upÄ—. TaÄiau tik tada, „kai pats sugalvoji“. IÅ¡ pirmo žvilgsnio Vladas gana melancholiÅ¡kas, bet ir žodžių žaismÄ—s, improvizacijos vargu ar kas tiek sukurtų. Ir ne kokių „baubų“, o liaudiÅ¡ku gyvastingumu alsuojanÄių: debesynų debesylas, dunÅ«s dunojai, ąžuolųjų klevųjų vainikai, diena naktÄ—ja, maria, gandras stybrakojis, Prasimanių PrasimanÄ— ir kiti. Ir eilÄ—raÅ¡Äiai žaismingi, kai žaismÄ—s – pilnos kiÅ¡enÄ—s! Å tai:
Geria paukštis Baltą marią,
Juodą marią paukštis geria.
p. 12
V. BraziÅ«nui bÅ«dingi vidiniai eilutÄ—s rimai kÅ«rybÄ… suaugusiesiems daro ypatingÄ…, skaitydamas turi vis grįžti atgal ar pabÄ—gÄ—ti į priekį. Toks rimas prapleÄia minties erdvÄ™, leidžia jai iÅ¡sprÅ«sti iÅ¡ siaurų rÄ—mų, yra asociatyvus, taÄiau abejoju, ar tai neapsunkina vaikų skaitymo. MuÅ¡ti koja ritmo jie jau nebegali, pvz.,
...kad saulelÄ— su pyragais,
debesis į gudo
juodą šalį su botagais –
duos paršelį gudas.
p. 28
O Å¡tai eilÄ—raÅ¡ty „Žemuogiaujam“ gana sunki tema – mokymasis skaityti – taip grakÅ¡Äiai pateikta – tarsi kitos rankos raÅ¡yta:
Uoga prie uogos – perdien.
Po žemuogėlę mažytę.
Šitaip vaikeliam mažiem
reikia skaityti, rašyti.
Raidę prie raidės – kasdien.
Paskiau bus – prie žodžio žodis.
Su juo tu būsi ne vienas:
žodis tau kelią parodys.
p. 15
Vladas sÄ—kmingai rutulioja dar sunkesnes temas – aiÅ¡kina vaikams mÅ«sų praeities gentainių – latvių kalbos žodžius, ir jau visai gerai pavyksta: „Jiem briedis – elnias, / o elnias – briedis, / jie sako: gulim, / iÅ¡ tikro – miega...“ (p. 24). Daug ko poetas vaikus moko: supažindina su vaistažolÄ—mis, pasako jų vardus, kur auga, kÄ… gydo (p. 42). Pavaizduoja daugybÄ™ paukÅ¡Äių – jų balsus, lizdus, gyvenimo bÅ«dÄ…. Ne veltui poetas prisipažino, kad paauglystÄ—je svajojÄ™s bÅ«ti ornitologu. Jo knygoje vaikams gera gyventi: palakstyti su vÄ—ju, su Sargiu, lÄ—kti pušų virÅ¡Å«nÄ—mis. Gyvenimas įdomus, linksmas, pilnas paslapÄių... Tik vaikams jį suprasti turÄ—tų padÄ—ti mokytojai, tÄ—vai. Nes anapusinis pasaulis paslaptingas, gražus, – reikia, kad vaikai neperverstų Å¡ių lapų tuÅ¡Äiai:
TuÅ¡Äios sodybos akyse
vien nežinia. Patamsy spingso
žalia nematoma dvasia
laukinio katino ar sfinkso.
p. 8
Kad ir kaip mane žavi mistinis pasaulis, taÄiau eilÄ—raÅ¡tis „Siaubo pasaka“ (p. 40) – nei siaubas, nei pasaka... Tas karstas, tas voras... Matyt, vien sava redakcija, ypaÄ leidžiant pirmÄ…jÄ… vaikiÅ¡kÄ… knygÄ…, nederÄ—tų pasitikÄ—ti net ir patyrusiam poetui. Mano galva, knygÄ… reikÄ—jo dalyti į dvi dalis: mažesniems vaikams ir didesniems. Å tai kaip žaismingai ir vaizdžiai poetas gali raÅ¡yti mažiukams:
Å itas katukas
dar aklutukas,
dar nenušvito
baltas dantukas,
dar neužaugo
riestas nagelis,
dar jį už draugą
imtų ir pelės.
p. 11
PanaÅ¡ios žaismÄ—s, skirtinos vien mažiems vaikams, – apstu. „Striksnis“, „VyÅ¡nia“, „VarguolÄ—lis“, „Uosio kuosos“ ir daug kitų smagių eilÄ—raÅ¡tukų aÅ¡ taip ir matau mintinai žerianÄius darželinukus. BÅ«tų labai puiku iÅ¡leisti vien jiems skirtÄ… knygelÄ™.